raumenuotas

raumenúotas, -a adj. (1) NdŽ 1. su raumenų sluoksniu. (apie lašinius): Duok man kur raumenúotų lašinių Plv. Liesai penėtos kiaulės lašiniai y[ra] raumenúoti Šts. ║ turintis kiek raumenų (apie kaulus): Kaulai raumenuoti, t. y. nepliki J. 2. N žr. raumeningas 1: Mėsuotas, raumeningas, raumenuotas, mėsingas B481. Didelės raumenuotos rankos liudyjo, kad nulauš pasagą kaip balaną V.Kudir.